- lepšė
- 1 lẽpšė sf. (2), lepšė̃ (4) 1. žr. lepšis 1: Lepšės baltos ir juodosios visur auga, visiems pažįstamos Sln. Kaip lepšė supuvo JD32. Baravykas, drūtas grybas, keta lẽpšę vesti JV935. Lepšìkės jaunos kai riešučiukai, gardžios Skr. Atsišaukė lepšytaitė (d.) Nm. Tarp pušų, ąžuolų aibės grybų – baravykų, ruduokių, lepšelių… rš. ^ Ėda kaip žalmargė lepšès Grk. Nusmuko kaip lepšė nuo koto PPr398. 2. prk. sena, sudėvėta kepurė: Surask jam kokią lẽpšę iš kamaros ir paduok Gl. Mesk tu šitą lẽpšę nuo galvos, užsidėk gražesnę Dkš. ║ minkšta kepurė: Nutariau geriau lẽpšę pirkti, nei skrybėlę Šauk. 3. scom. prk. ištižęs, bevalis, išpaikintas žmogus: Tu toks lepšė̃, daugiau nieko Gl. Tas lẽpšė dirbt tingi, ė pinigam mėtyt tai pirmasai Dgl. Tikras lepšė, tu vaike! Šn.
Dictionary of the Lithuanian Language.